Gerumo tiltai

Keliauja žmonės

Ir per dykumas,

Netgi per kalnus -

Ten tiesia tiltus

Iš stiprių virvių

Ir niekas nekerpa,

Bet dar sutvirtina,

Kad žingsniai būtų ramesni,

Išėję vėl sugrįžtų...

Kai dykumoje randa šulinius,

Kad kitas atsigertų,

Palieka kibirą ir svirtį -

Niekas nedrįsta jų paimti...

Keliauja paukščiai dangumi

Ir paskui juos keliauja

Žmonės, savųjų pasiilgę...

Aš ieškau net melodijų ,

Kurios sujungia širdis

Nutiesia į kitas šalis

Gerumo tiltus.