Mokausi iš gėlių

Sunkus gyvenimas,

Kai mokytojas nuo pradžių

Iki gilios senatvės,-

Tiek prisikaupia turtų,

Tiek gyvenimo klaidų -

Ne rašto, o beraščių,

Kurie nemoka

Parašyti pavardžių...

Iš popieriaus skaityti maža,

Reikia rašyti nuo savęs,

Tada vis klaidos rašto,

O gal tik pykčio apraiškos,

Kad kitas gavo ir gėlių...

Gėlė nusišypsojo ir parašė -

Be klaidų:

„Esu visiems gera,

Žydėsiu tulpėmis, neužmirštuolėmis,

Paskui išnyksiu lyg miražas

Iš akių“...

Būsiu gėlė

Mažam ir dideliam,-

Gyvenimas išmokė ir mane

Nebedaryti šitokių klaidų.