Miškų
kalba -
Iš čia
mūsų garsai
Ir
atvirieji balsiai,
Ko niekas
nebeturi
Ū ir E
Kaip
retenybė
Ė ir UO
Ne visos
kalbos
Juos
ištars.
Kokia
daininga Lietuva,-
Čia OI ir
IE,-
Lyg eitume
klaidžiais
Miškų
takais,
Ant kelmo
atsisėdę aiktelėtume:
-AI,
Koks
grožis samanų ir kerpių!
Pro
tankynes, šakas
Aukštybėse
dangus,
O akyse ir
saulė.
-Ei!
O trumpas
žodis - pats gražiausias;
Jį sakome
tėvams,
Geriems
draugams,
Gimtinei
žemei:
-AČIŪ.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą