http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/1/19/Coat_of_Arms_of_Lithuania.svg
Prieš aušrą
Būna sutemos,
Tada juoda naktis
Ir užkaltų vagonų
Ratų dundesys,
Kiti išlydi verkdami.
Tokia mūsų istorija -
Juoda, kraupi.
Po daugel metų
Brolis randa sesę,
Po daugel ašarų
Ir motina abu,
Praeina laikas,
Kai tėvas sugrįžta
Ir statosi namus...
O kiek negrįžo,
Kai ratai dundėjo,-
Tarsi akiduobės tušti;
Po pusės amžiaus
Karstuose gulėjo -
Kaulai sugrįžo tik balti.
O žmonės ėjo, ėjo,
Mirtį nugalėję,
Prie bokšto, Seimo,
Visoje šaly...
Tegu sugriaudėja šią dieną
Iš pabūklų salvės,-
Lietuviai esame visi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą