Išėjo vėjas pro duris,
Tik akimi pamerkė;
Aš nesmerkiau ir neprašiau,
O durys verkė...
-Negrįš daugiau, negrįš...-
Girgždėjo svirtis
Ir vėtrungė ant stogo
Sukosi ratu,
Kur vėją pučiant girdi...
Suspaudė kažkas po kaklu,
Lyg kilpa veržė:
-Negrįš, negrįš ir pro vartus...-
Varvekliai krito po šalnų
Ir skambino į širdį...
-Oi, būk man maloningas,
Vėjavaiki...
Sugrįžk pavasarį gražus
Į mano tuščią pirkią...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą