Nesimeldžiau tada -
Nebuvo laiko,
Nė jokių minčių,-
Buvau viena našlė,
O trys vaikai
Ir invalidas brolis
Už mano pečių.
Kalbu jau be metaforų,
Be skausmo ašarų,-
Viskas praėjo ir tikiu,
Kad nereikės stovėti
Tiek dienų naktų
Su daugeliu žmonių,
Kur vėliavos įvairios -
Ne tik Lietuvos
Plazdėjo prie naujos
Valstybės pamatų.
O šūvių aidas
Kvietė iš namų
Ir ėjome visi į gatvę,
Kad tik stovėtume
Ir būtume su Lietuva kartu.
Dabar nėra nė baimės -
Šypsena veide,
Dėkoju, kad laisva esu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą