Vienas gyvenimas -
Istorijos etapas,
Brandos ir jau rudens
Tik mažas trupinys,
Yra kaip duonos kepalas,
Kurį suraikius,
Po vieną kąsnį
išdalinus,
Lieka sielų atmintis.
Vėl sėjamas iš naujo
Šviežias grūdas,
Kuris pavasarį ir rudenį
Sudygsta ir išleidžia
daigą,
O jis turi gilias šaknis.
Jį laisto lietūs,
Skaisti saulė šildo
Ir jį istorija
Į savo lapą užrašys.
Gražu, kada jis žalias,
Gintaru geltonas,
Raudonu lašu tirpsta
Kiekvieno, duoną
valgančio, širdy.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą