Mokyklos suolo draugė Janina Gaižauskienė
Kasmet paglosto
Mano skruostą
Baltos snaigės,
Jos geria šilumą
Ir aš tirpstu,-
Tokia šviesa aplinkui,
Bet į pavasarį grįžtu.
Ten mano upeliukas,
Jis į mane srovena
Ir šaltą žiemą
Po storu ledu
Atodūsius girdžiu,
Kad saulė nebemato
Jo spalvotų akmenėlių,
Kuriais savo pasaulį
Nuspalvinti žadu...
Nupiešiu gelsvą molį,
Iš jo lipdysiu paukštelius -
Tai bus mano švilpynė,
Pripilsiu ir vandens
Nuo pat namų,
Gimtinės pamatų...
Išpūsiu garsą ypatingą -
Tai tėviškė dainuoja
Dar sielos balsu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą