Tėvams

Ruduo ir vėl pavasaris,-

Visi paukščiai kažkur skrenda

Ir susiranda sau namus;

Visai kitam krašte,

Bet tame pačiame pasaulyje,

Kur mėnuo, saulė ir dangus.

Vis siunčia žinutes

Ir trumpus laiškelius,

Kurie kaip paukščiai skrenda

Į gimtus namus...

Graudu, kai sveikina
Sūnus, dukrelė,

Išvykusi iš meilės,

Savo mylimus tėvus -

Toli toli, tenai,

Net į kitą, tolimąją šalį,

O jie čia lizdą susisuks.

Ten bus ir jų vaikai,

Ir pražiūrėtos akys

Į savo kraštą,

Kur žaliuoja salos,

Gražios vietos

Ir neužgesus meilė,-

Kaip ugnikalniai

Dar baugiai dreba

Ir teberusena, miega pelenai.

Oi, buvo ten vaikystė

Ir tėvai tebegyvena,

Ten grįš ir grįš sapnai.