Kasdien vis naujas rytas
Ir kažkoks rūpestis -
Apie namus, vaikus.
Ne taip šienaujamos ganyklos,
Kažkur nuklydęs laiškas,
Menka skola dar užsilikusi,
Kurios vis prisireikia,
Kai užklysti, nors kartą metuose,
Į seniai pamirštus namus...
Kaip gera būti vėju,-
Jis lekia – be namų;
Kas stumia jo mintis
Ir kokie rūpesčiai artėja,
Kada pabeldžia į duris?
Namai be durų ir langų -
Kiekvienas jų norėtų;
Tiek žemėje ir plotų,
Jau visai nedirbamų,
Iš ko skolas mokėsime,
Kai liksime su vėju,
Pasklidę po pasaulį,-
Kaip ir jis, net be namų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą