Dar pasakyk man
Apie jausmą brangų,
Dar pasėdėkime abu
Prie švenčių stalo,-
Juk atsivėrė širdys -
Ne jauni, oi, ne jauni
Ir nesigėdijam šio žodžio:
Mūsų paskutinė meilė.
Juk nebe taip ir nebe tas,
Nebe tas pats, ką lūpos sako,
Tik prie širdie priglausk,
Tavo akių melsvų pakanka.
Dėk ranką prie širdies,
O priesaikų nereikia -
Tai mano, tavo džiaugsmas.
Prikėliau rytą svajone
Ir vienas bučinys nušvito
Rudenine saule...
Nebėgsime į mėnesieną
Šiąnakt, niekada,
Nes žvakės šviesoje
Jausmų brandos užtenka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą