Yra dar Mačionių gyvenvietėje
Degančių širdžių – šviesių,-
Kaip languose žibintuvėliai,-
Ir mielos šypsenos širdžių,
Ir šiltos rankos, gėlės;
Kada užauga dukterys,
Gražios kaip jaunos liepos
Prie šimtamečių medžių
Lygiai pasirėmusios.
Čia loja nepikti šuneliai,
Ganosi ganyklose ir gyvuliai,
Belaukiantys melžėjos,-
Kiekvienas daiktas kalba
Apie buitį praeities
Ir tuos laikus, kurie praėjo.
Duok, Dieve, laimės
Šiems gražiems namams,
Kurie palydi ir į ateitį vaikus,
Kurie dar neseniai išėjo.
Skiriu Darulių šeimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą