Vienas paveikslas prieš akis -
Žalia žolė ir dangaus erčios;
Pasistatau molbertą,
Piešiu tik pieštuku akis,
Plačiai atvertas,
Bet dažnai užmerktas.
Apie jas pasakoja man naktis,
O rytas kitą lapą verčia
Ir pradeda kalbėti eilėmis,
Kad tu skaitytum
Ir mano mintis,
Kad jaustų tai mano ranka
Ir prisiglaustų kartais.
Kai paskutinis štrichas
Pasirodė užbaigtas,
Apkabinau nakties molbertą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą