Kai auga medis,
Vis genėjamos jo šakos,-
Tas pats, ar ąžuolo,
Ar puošnios liepos.
Kai sensta jo liemuo,
Vis randai lieka,
Kai nukerta pasenusį,
Dar kelmas pasilieka,
Bet kartais atžalas išleidžia -
Lygai, tiesiai...
Kai gimsta,
Riksmas skelbia,
Kad gyvybė tęsiasi.
Kai jo vaikai užauga,
Dar vaikaičiai bėga.
Kai saulė leidžiasi,
Raudoni debesys
Per dangų driekiasi.
Kai miršta žmonės,
Tyluma tik lieka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą