Čia jų namai, prie lango,
O ant palangės –
Kažkas žemiško ir juodo.
Jos - mano geros draugės,
Pro mano akių langą
Matosi laukai,
Netoli miškas,
Jos tenai ir skraido;
Dangus toks mėlynas -
Aukštai aukštai...
Apsivalyti jos nemoka,
Lizdelis tik švarus,
O man jų palikti darbai.
Bet nepykstu,-
Nesu ir aš kitokia,
Juk mūsų žemėje
Tik laikini namai...
Ateis ruduo,
Išskleisime sparnus
Ir tegu lydi juokas -
Visų juk pasiliks ilgam,-
Tarsi akiduobės pajuodusios,-
Tušti langai.
Paskui žiema -
Labai ilgai ilgai.
Gal amžinai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą