Amžinos sūpynės

Mano vaikystė -

Tai antras lopšys,

Baltos sūpynės

Ir debesėlis ant dangaus;

Ant jų ir supasi dažnai

Dabar mano siūbuojančios,

Sparnuotos mintys,-

Skrendu ir pas tave

Į aukštį dar su meile,

Jeigu manęs vis lauki

ir klausaisi...

Kaip virvės tie prie namo 

Jau vijokliai susipynė,

Rausvėja lapai rudeniniai

Ir žemė klausia:

-Kur šią vasarą buvai?

-Aukštai aukštai,

Sūpynėse... matai?