Vis atsistoju
Vasarą prieš vėją -
Pradingsta liūdesys,
Nusineša jį taip toli,
Virš medžių ir šešėlių,
Širdį džiaugsmo banga
Užlieja,
Su ja taip gera
Būtų amžiams pasilikti.
Vis mano mintys skrenda
Rudenėjant
Ten, pavėjui,
Ir negaliu jų pasivyti...
Snaiges išbarstė
Ant plaukų žiemos
Šaltukas,
Mano vėjas
Dainuoja kitą dainą -
Pritark, įsiklausyk...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą