Praeina lietūs
Karščiai stoja,-
Sakydavo mama.-
Atšąla dienos,
Viskas nusibosta
Ir laukiame rudens...
Po to ir pusnys
Aukščiau kelių,
O raudoni skruostai
Nuo vėjo šypsenos
Ir nuo tavo žodžio,
Kurį mėnuo pakartoja -
Nuo pavasario šalnos
Iki kito rudens...
Tik tavo rankos šilumos
Jau niekas neatstoja
Ir nepabosta šypsena -
Šilta, kaip vasaros diena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą