Sėju, dalinu

Visur tik laša, laša...

Iš kur tokie lašai?

Dabar – jau vasara;

Iš mažo sielos lašo

Visi mūsų garsai.

Kas klauso, tam atsako;

Vienas akordas,

Tas pats lašas,-

Gerumas sutelpa delne,

Tiktai atgniaužus matosi,

Kokia stipri gaida.

Lengva...kaip pūkas

Ir skrenda nejučia,

Ištirpsta saulėje

Sušilęs lašas...

Skrendu į žemę,

Sėsiu grūdą,

Kol ji puri, gera.