Užspęstas žvėris
Darosi labai aršus;
Grėsmė užsiundo
Netgi ir nekaltą pulti,
Tada nesirenka aukos,
Atkeršija, nes kerštas
Kunkuliuodamas nubėga
Pas kitus, labai toli,
O jam pačiam atslūgsta...
Tokia gyvenimo dermė -
Nereikia net į kalnus kopti,
Kad išryškėtų prigimtis -
Gamtos, žmogaus...
Manai, kad ji kitokia?
Ačiū Fejsbuk 2012
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą