Paskutinis šokis

Aš – moteris,

Raudona suknele,

O rampos geidžiamos;

Jų šviesų blyksnis

Palydi ir sujaudina,

Suranda kelią pas tave,

Paskui – plojimai

Aš – moteris,

Su diadema ant kaktos,

Gimiau su ja

Ir augau nuo vaikystės,

Man šaukė žmonės,

Kėlėsi minia

Ir palydėdavo plojimais...

Aš – moteris,

Su daina lūpose,

Krūtinėje vis kunkuliuojanti

Audros banga,

Siunčiu tau bučinį

Į visišką nežinomybę,

Niekas nepalietė manęs,

Tiktai sugriaudėjo plojimai.

Aš – moteris,

Mano bateliai raudoni,

Pašoksiu jums ispanišką kankamą.

Paskui save kviečiu

Tik salės ūžesį,

Balsus užkimusius.

O kur plojimai?

Aš – moteris!

Tai mano šokis paskutinis,-

Daugiau nebe išgirsite,

Nepamatysite manęs.

Prašau plojimų...