Seniai buvau prie Baltijos,-
Jinai žydra ar mėlyna,
Su žalsvu atspalviu pušų,
Geltona tik toliau,
Kur vėjas pusto smėlį,
O jos dugne ir gintarą matau..
Kai pasiilgstu jūros,
Pasiimu į ranką kriauklę,
Mažą laimės pasagėlę,
Priglaudžiu prie širdies -
Pirma labai atsiprašau,
Kad ją iš mirusių prikėliau
Ir jos dainos klausau...
Tai jos gyvenimo sakmė
Ir paslaptis vilioklė,
Ją išmetė į krantą,
Sūri banga tik pastūmėjo
Ir apsigręžusi nubėgo...
Jos ilgesio dainos klausau,
Oi, giminių gal gieda vėlės -
Jų sielvartą laikau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą