Pavasario šalna
Nakties pašoko šokį
Ir ledo skarele
Uždangstė tarsi motina ąsotį.
Ilgai beržų sula
Ant stalo leis pasigardžiuoti,
Kaip ašara rieda lašai,-
Jis savo kraują atiduoda.
O tu tiktai pili
Jį į sielos ąsotį...
Negrįžtamai prabėga ši diena
Mieste ir kaime -
Mano sodžiuje,
Kur ir prasideda aušra
Su ežero ledų gausa
Ir su bangų mūša,
Kur prausiasi nendrė žalia
Į baltą baltą putą.
Tenai svajonė mano
Smėlyje dar užkasta,
Paskui ir kauburėlis -
Ateitis miglota...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą