Kitas gyvenimas

Nedeginkit savųjų

Net ir po mirties,

Tegu jie žemėje

Ramybę randa,-

Čia ir medelis,

Ir pavasarį žolė

Gyvybę skleidžia.

O atmintis gyva,

Kol dar yra jungtis

Su šiuo gražiu pasauliu.

Gyvybės medis

Turi ir šaknis,

Giliai giliai

Į praeitį įleidęs.

Gal žemėje yra dangus,

Kur mirusieji kalbasi,

Todėl per Vėlines

Net šneka vėlės

Su gyvais,

Kurie prisimena bent vardą.

Užteks visiems

Lietuvos žemės,

Nes čia šaknis

Gyvendami įleido.