Paskutinis žodis

Broliui Juozui Pranckevičiui mirus

Ėjai ,- kaip ir kiekvienas

Žemiškas keleivis,-

Daug pamatei,

Saviems tėvams padėjai,

O brolių, seserų

Vis mylimas buvai.

Drauge užaugome

Ir tuos pačius kelius

Ilgokai ėjome,

Vis laidojai drauge

Ir seseris, ir brolius,

Kol pats savo kelią baigei.

Dabar tau oš tėvelių medžiai,

Tų pačių kapinių

Globos vaizdai.

Aplinkui artimieji,

Kaimynai ir draugai.

Tu – savas čia,

Lankys ir paukščiai čiulbuonėliai,

Debeikių angelai.