Nebūtų meilės posmų

Meilė – tai šventė,

Aplanko kaip audra,

Kaip ryto saulė,

Paglosto spindulys

Ir prikelia pasaulį...

Meilė – sielos daina,

Nebūtų muzikos,

Nutiltų paukščiai,

Nebešlamėtų medžiai,

Jeigu lizduose

Nebečiulbėtų meilė.

Meilė – poezija,

Negimtų žodis lūpose,

Nesuvirpėtų džiaugsmas

Mūsų širdyse,

Akys į dangų nepakiltų.

Meilė – gyvenimo tąsa,

Nubėgantis upelis

Per pažinimo lauką;

Neneščiau ir gėlo vandens,

Sutrikusi stovėčiau,

Kai tavęs taip laukiu...

Kas veidą savo ašara nuplautų?

Prie tavo lūpų

Niekada neprisiglausčiau...

Oi, dabar mane priglausk.