Dainuoju
tau, gyvenime,
Net akmenį
girdžiu...
Viską, ką
paliečiu,
Prilimpa
man prie delno
Ir tau
nešu.
Tikiu žeme
ir saule,
Jų amžinu
grožiu,
Taip
gyvenu pasaulyje -
Nusijuokiu
ir vėl verkiu,
Kai
pamatau, kad trūksta laimės
Baltajam
beržui,
Išaugusiam
ne vietoje,-
Jis
skursta, kaip ir tu...
Prarandamas
tikėjimas,
Kada didi
nelaimė
Užbėga
už akių.
Oi, kur
nubėgtų beržas,
Jeigu
tikėtų ir mano žodžiu:
-Tave
myliu...
O gal tau
reikia
Jau žodžių
kitų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą