Ramybės dienos

Šiandien ramybės vakaras,

Kai Romoje tyla

Ir kardinolai renka

Iš kelių tik vieną,

Kuris turės ir teises,

Toliau bažnyčią ves

Ir prie maldos visus ateiti.

Tikėjime – visa jėga,

Jis pakelia iš ligos patalo

Ne vieną,

Parodo danguje žvaigždes

Ir supranti, kad jau ne vienas.

Prie širdies pridedu rankas,

Ji plaka ir nurimsta,

Kada kalbu sava kalba;

Net „ amen“ būna

Nuo manęs ne vienas.

Sielovada – didinga pareiga,

Tada nelieki vienišas.