Paskutinis brolis

Iš brolių išmokau fotografuoti. Aloyzas jau miręs, Juozas dešinėje

Pavasario dangaus gelmė -

Žydra, dosni taurė,

Į ją saulutė

Spindesio pripylė

Ir uždengė tiktai lengvai

Balta ir permatoma servetėle.

Dangau, dangau,

Kodėl tu taip toli,

O žemė dar balta

Tarsi sidabro pasaga...

Kur laimės valanda,

Kada motulė verpia liną,

O aš – dukra,

Klausau ratelio dūzgesio

Ir laukiu mėnesienos.

Išausiu juostą balto lino,

Motulės ašarą prisegsiu,

Žiūrėdama į dangų melsiu,

Kad brolis šį pavasarį

Iš ligos pasikeltų.

Nejaugi jam nelemta

Pamatyti dangų?