Motina

Labai labai

Tavęs aš pasiilgau,

Žiūriu į dangų -

Žvaigždės mirga,

O paukščiai neskrenda,

Nutūpia nakčiai

Ir pailsi...

Paskui kelionė

Nuo aušros lig sutemų,

Iš tolimų kraštų

Net ir saulėtekis sugrįžo;

Savo žvaigždes turiu,

Jos visą dieną kalbina

Ir nepailsta...

Ilgiuosi tavo rankų ir akių,-

Jos iš ekrano -

Tolimos, neryškios;

Tenai diena,

O pas mane naktis...

Kaip saulę pasivysiu?

Tu - karštas kraujas,

Tekantis abiejų gyslomis...

Dar daug upelyje ledų

Ir sniegas baltas,

Plikšala...

Gal pavargau, sūnau?