Didieji
grybai
Auga
pamažu,
O
šungrybių – kiek nori,
Jie nuo
pavasario
Jau ant
kelmų -
Raudoni ir
geltoni.
Visiems
net patalai žali,
Pievelėse,
miške, dirvonuose;
Samanos
irgi žydi,
Mažyčiai
jų žiedai,
Bet grybai
joms pavydi,
Nes jie
tik sėjasi
Šimtų
šimtais,
Nė vienas
jų nežydi
Nei ant
akmenų, nei kloniuose,
Kita ir
prigimtis,
Kita
svajonė...
Kodėl gi
samana žalia,
Net po
sniegu?
Ji grybui
patalus pakloja -
Bus
amžinai žalia,
Nes
paprasta ir atspari,
Kaip maži
žmonės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą