Tikėjau
ir dabar tikiu,
Kad
Lietuvą atkūrėme;
Kokia
jinai graži,
Kai skęsta
vėliavų
Ir
vėliavėlių jūroje,
Kai
šventes švenčiame visi,
Senoliai
ir vaikučiai
Tėvelių
ant pečių
Dar nešami
Į kitą,
naują būtį.
Gėriuosi
žmonėmis,
Kad niekas
nepastoja kelio,
Kuriuo jau
eis visi,
Kas tik
paeiti gali.
Tai
žodžiai - ne vilties,
O
išsipildymo vainiko,-
Čia
protėvių kapai
Ir
Lukiškėse net sukluso.
LIETUVA –
mano šalis,
Jinai bus
tavo ir visų,
Kai drauge
dainuosime
Ir
paskutinį kartą atsidusime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą