Ilgai
žaliuoja pušys,
Nemeta
spyglių,
Geltoni
liemenys
Tampa
juodi iš pašaknių
Ir taip
įdiržta,
Kad
pjūklas skamba,
Nuo jų
atsitrenkia.
Vėtra
nulaužia šaką,
Kartais
net viršūnę...
Oi, kaip
skaudu,
Kai
virsta,-
Senos ar
jaunos ,-
Pušys
eitų sau mišku,
Kol šaknys
tvirtos.
Žemės
nubyra
Ir plikos
šaknys
Pabaly
išmirksta
Ar nuo
šlaito virsta,
Dažnai į
piktą net įklimpsta...
Juk visada
miške baugu,
Jei kas
šalia nuvirsta...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą