Daug kartų
galima atleisti
Šarkai
vagilei,
Kuri
vaikus saugo,-
Nepragyventų
be kiaušinių,
Nes juk
savų nevalgo...
Daug kartų
galima
Atleisti
ir jos vaikui,
Kurį
mokina motina,
Kaip
susirasti maisto,
Jis klauso
motinos ir tėvo,-
Kitaip
neišgyventų.
Daug kartų
galima
Akis
nukreipti,
Kai
pasakoja šarka,
Būtus
nebūtus suokalbius,
O vaikai
klauso,-
Tokia jos
pareiga,
Kad vaikai
augtų.
Daug kartų
gali negirdėti,
Net ausis
užsikimšti,
Kai šarka
viena tupi ant šakos
Ir niekus
pliauškia,
Bet kai į
skrybėlę pataiko,
Tada meti
net grumstą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą