Pavasaris
– ryški šviesa,
Kai
sniegas tirpsta;
Saulės
ranka dosni
Medeliams,
Paukščiams
giesmininkams.
Vis į
pakalnę ritasi žiema,
Į ten ir
upeliukai tvinsta,
Nusineša
geltoną smiltį.
O virš
galvos aušra -
Kas dieną
vis kitokia,
Nes akyse
dangus,-
Toks
mėlynas tarsi žibuoklė.
Užsižiūrėjau
ir nepamačiau,
Kad ir po
kojomis bala,
Įstojau
net į purvą...
Čia pat
ir sniego likučiai,
Nusivaliau
nuo pėdų ir širdies
Visokias
liekanas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą