Yra garbė,
Yra
savigarba;
Tą turi
net ir mažas,-
Ne
vaikas,-
Bet ir šis
supranta,
Kas yra
žodis „mažas“...
Visi mes
augame
Ir būname
tada tik dideli,
Kai
pereiname upę,
Kuri eina
per pragarą;
Taip sekė
nuo Vergilijaus,
Kuris
Homerą sekė.
Pasaulio
gėris -
Dažnai
būna sumaištis,
Iš jo ir
kilo žemė;
Paskui
diena jau atskirta
Ir nuo
nakties,-
Jas turime
iki dabar abi -
Tai dvi
medalio pusės,
Kai
karžygiais patapome.
Kas
nekovoja,
Tas visada
pralaimi
Ir sudeda
ginklus iš anksto,-
Už savo
garbę
Pakovoti
tenka...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą