Mūsų žemė viena,
Ji, sako, apvali,
Bet to nejaučiame,
Tik matome,
Kad saulė – kamuolys
Ir sukasi ratu,
Prie mėnulio - artyn...
Pasuk mane ,
Aš prisiglausiu,
Tavo ranka – ugnis.
Tu vesk mane,
Aš tave seksiu
Per žarijas į viltį,
Kuri yra negęstanti,-
Kaip mūsų meilės šokis,-
Tai paskutinė
Vasaros naktis...
Kur būtume,
Vis tiek sueisime,
Nes žemė apvali.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą