Sustingo ašara
Betgi gerai žinau,
Kad ji negelbės.
Oi, žmogui reikia
Daug daugiau -
Galbūt pačiam tada,
Nors dalies netekti,
Kad atiduotum,
Ką turi, ir liktų
Dar kitam, kuris šalia.
Reikia save mylėti,
Kaip iš miego rytą prisikelti,
Kai skauda širdyje,
Bet dar šviesi galva,-
Mintis kiekvieno
Turi būti vėju -
Lengva, visai laisva.
Tada tiktai sustoju,
Kai priešaky nėra gaivos
Ir akys ištuštėja...
Nuplovė sielą
Ašara karšta - ryto rasa,
Jaučiu, kad ji tikra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą