Sakai, aš karalienė,
Esu labai stipri,-
Matai mane tik dieną,
O aš pravirkstu naktimis,
Priklaupusi prie šalto guolio...
Nesu laisva iš prigimties
Ir meilei atsiduodu...
Tu – mano širdies virpesys,
Kada matau tavo akis,
Blakstienose sustingsta
Gruodas juodas...
Sakai, aš – nepamainoma,
Bet po kiek metų išmainysi,
Jei ne jausmu, tada protu,
Kuris ir atskiria visus,
Kai grįžtame atgal
Į žemę juodą...
Netiki?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą