Skiriu A. Šileikai „Už
nepriekaištingą darbą“
apdovanojimo proga
Turiu gyvenimą,
Kuris vertesnis
Ir už aukso luitą,-
Turiu vaikus, vaikaičius
Ir be galo daug Draugų,
Dėl kurių jaudinuosi,
Kaip dėl savo artimųjų,
Jiems padedu,
Džiaugiuosi jų pasiekimu.
Jau ne dabar tą sugalvojau,
O nuo seniai tikiu,
Kad daug yra žmonių,
Kurie tik darbu
Vietą sau išsikovoja,
Gyvena dėl kitų.
Kam žmogui reikia
Medžio prieverpsčių,
Gilios lino senovės?
Todėl, kad augi iš šaknų,
Iš kur ir laimė kyla,
Ir gerumas puošia žmogų,
Kuriuo apdovanotas,
Albinai, ir esi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą