Esu laiminga
Antrą kartą gimusi,
Nes jau esu išplaukusi
Iš juodo debesies;
Matau vėl saulės
Šviesų apskritimą
Už jo šešėlio,-
Tarsi nerimo nakties.
Kai sielos skausmas gėlė,
Bijojau net šviesos,
Tada buvo mintis atėjusi:
„Gal geriau pasislėpus
Jau už tos juodos ribos“...
Oi, daug esu paslėpusi,
Todėl ir nesava jaučiuosi;
Dabar tiktai stebiu,
Kai prie kitų prisėlina
Tas juodas debesis...
Skubu padėti, bėgu
Su savo spinduliu pašviest...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą