Kol rožė skleidžiasi,
Aš parašau sonetą -
Ant vieno žiedo
Viskas jau sudėta.
Tavo blakstienos
Kaip dygūs spygliai,
Kurie žiūrėti atidžiau
Mane priverčia.
Gyvenimo giesmė
Ir tavo lūpos,
Ir saldus bučinys,
Išsiskyrimo ašaros...
Oi, kokios karčios.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą