Pavasario upeliai
Visada neramūs,-
Vis neša, plukdo ir šiukšles,
Nuplaukia pasroviui
Ir mūsų godos, laimė,
Net kartais meilė -
Ima ir pasineria
Lyg į gelmes...
Nesuprantu aš tokios meilės,
Kuri nešiojama kaip šapas -
Vis į visas puses,
Kai ji iškyla į paviršių,
Kada labai jos reikia
Ir visiems lenda į akis...
Tokia jau meilė
Gali būti tik pasauliui,
Kuris globoja milijoną,
Sujungia ir kalbas,
Kad tūtų žemėje taika.
Bet mūsų abiejų
Gražiausia MEILĖ -
Skirta tik man ir Tau.
Ji iš akių ir sielos
Vienąkart išplaukia,
Paskęsta tik smėlio kalnelyje,
Nors kartais atskirai,
Ir man, ir Tau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą