Mano mažytis kambarys -
Ramybės uostas;
Viena kupė – tai stalas,
Viena puokštė suskinta,
Viena stiklinė vandens gėlo
Ir širma atvira...
Nėra ko slėpti nuo akių,
Kurios tik geros, mielos,-
Pamato ir žvilgsniu mane.
Kartais prisiglaudžiu prie sienos,-
Tokia ji - rožinė, sava...
Pasirėmiau ir vėl ranka -
Tai mano stalas,
Ant jo tik lapas
Ir plunksnakotis šalia;
Dabar tau parašysiu laišką,
Mano mielas,
Kad vėl ateitum pas mane,
Nors mintyse...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą