Guodžiuosi, kad atšils -
Taip žvarbus vėjas
Dilgina veidą, net rankas,
O saulė šypsosi jau pakylėjusi,-
Pavasaris lyg nebe tas...
Žibutės mirguliuoja slėnyje,
O ant kalnelių ir žolė
Kai kur tarp samanų sužėlė,
Ją ės zuikelis pilkais kailinėliais,
Išaugs nauja zuikių vada.
Dar kur ne kur ir sniego lopinėliai,
Ant jų kiškio pyrago trupinėliai,-
Lyg poterėlių palikta.
Kiškio kopūstai po žiemos
Ant kelmų tarsi kilimėliai -
Taip žalia ir šviesu;
Juk medžiai – mes,
Gražu dabar miške.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą