Tiesa iš akių

Kaip sunku medžiui

Augti tankmėje,

Kur saulės šviesą

Vis aukštesni užstoja,

Tada ir svyra šakos,

Lapai krenta nejučia

Kitiems po kojomis.

Sunku ir būti savimi,

Kada paukščiai plasnoja

Ir nusileidžia ant šakų

Ieškodami vien grobio.

Oi, lesa, kerta, smaginasi

Radę dar akiduobių,

Kad ir tuščių...

Gyvenimas – tai grobis.