Nurieda ašara
Per šiltą skruostą -
Viena už tėvus,
Kurių nebėra...
Kas jų primins kalbas?
Kita už sūnų,
Kuris kuria gėrio uostą,-
Į ten gerumas ir atplauks.
Tai džiaugsmo ašara
Už motiną ir seseris,
Kurios varge paguodžia,
Už geras žmonas,
Kurios dalinasi viskuo;
Jos pačios gėrį kuria -
Gimdo dukras ir sūnus
Ir vyrą pakelia kūrybai
Dėl visų, visų...
Kai ašaros sugrįš
Į Žemės šulinį,
Kūryba bus dėl mūsų
Ateities darbų,-
Aš tuo tikiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą