Esu jauna ir išdidi,
Net neslapstau
Savo stiprybės,
Esu subrendusi
Ir meilei ir gyvybei.
Tokia einu ir į gyvenimą,
Kurio didybę
Nulydi vyrai,
Matantys pro ploną šilką
Moters amžinybę...
Iš mano krūtų sunkiasi
Sraunūs upeliai,
Jie girdo žemę,
Dangų visagalį...
Mano liemuo -
Liaunas medelis,
O toks stiprus -
Jo niekas nenulenkia,
Net ir vėjas,
Lekiantis pro šalį...
O kada reikia,
Aš esu balta gėlė,
Prie tavo kojų suklumpu,
Kai meilė atveda
Prie tavo kelių...
Tik moteris taip gali.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą