Į priekį einu palengva;
O gal į nuokalnę
Jau rieda mano kelias,
Bet negalvoju,
Kad mano dalia -
Tiktai sunki našta
Ir tarsi akmenį nešu
Prieš savo valią.
Būna dienų sunkių,
Kada iš nuovargio
Vos kojos keliasi,
Bet širdyje tokia aistra,
Kad vakarop regiu
Tiktai tave prie kelio...
Mūsų palaima visada -
Maža maža pirkelė,
Kur vietos mums,
Tik mums abiems gana,
Nes rūmuose
Ir pasiklysti galima,
Tada ir tyluma
Garsesnė už dainas pasaulio.
Oi, einame visi,
Taip tyliai, palengva,
Tik prie savo namelių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą