Sulos ąsotis

Sula-stebuklas;
Susiliejame taip su žeme,
Iš kurios medis 
Sau stiprybę semiasi.
Mes geriame jo kraują, 
Prisipildome savo ąsotį,
Iš kurio pagirdome
Net ir kitus,
Ir mylimus, ir artimus,
Taip savo gyvastį 
Tolyn vis perduodame...
Pavasaris gyvybę prikelia,
Akis į dangų praveria,
Kada pakyla mintys 
Daug aukščiau,
Sau peną randame.
Lenkiuosi žemės augalams,
Kurie - tik pavyzdys,
Kaip aš turiu gyventi.